- pusšėpelis
- ×pùsšėpelis (hibr.) sm. (1) K; N pusė „šėpelio“: Dar visai neseniai jis išnešė pusšėpelį miežių į giraitę I.Simon.
Dictionary of the Lithuanian Language.
pusšėpelis
Look at other dictionaries:
išžirti — išžìrti intr. BŽ477, FrnW 1. K, Š, KŽ imti žirti, kibirkščiuoti iš ko: Par cibuką bernas pukšterėjo, ir išžìro ugnis iš pypkės J. 2. K išbirti, iškristi, pasklisti į šalis: Stiklai po aslą išžyra kaip žirnių pusšėpelis TP1881,42. Virvutė trūko … Dictionary of the Lithuanian Language
